Monografijoje apie Lietuvos vaikų žaislus pateikta XIX a. pabaigos ir XX a. pirmosios pusės žaislo, kaip neatskiriamos mūsų kultūros dalies, samprata, jų atsiradimo ir paplitimo analizė, atskleidžiami kūrimo, gamybos būdų procesai, naudojimo ir paplitimo mastai, atlikta kruopšti metodinė klasifikacija. Gausi ir itin svarbi šios iki šiol menkai tyrinėtos temos medžiaga knygoje pateikiama griežtu mokslinės atrankos ir apibendrinimo būdu, nagrinėjama kreipiant didelį dėmesį ne tik į vaikų amžiaus tarpsnių specifiką, bet ir į įvairių socialinių sluoksnių (amatininkų, tarnautojų), ir ypač – valstiečių, tuo metu gausiausios visuomenė grupės, – būdingąsias savybes, pabrėžiant žaislo svarbą vaiko socializacijai skirtingoje socialinėje aplinkoje. Žaislai atskleidžia ne tik vaiko ar suaugusiojo kūrybinius gebėjimus, bet ir tarpkultūrinius ryšius, todėl ši knyga, gausiai iliustruota išlikusių ir rekonstruotų žaislų nuotraukomis, neabejotinai svarbi ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio kultūros kontekste.