Kodėl vienose šeimose paaugę vaikai laukia nesulaukia, kada galės išsislaisvinti iš tėvų globos, o kitose suaugę sūnus ir dukterys, jau turėdami savo šeimas ir gyvendami skirtinguose miestuose, išlaiko dvasinį artumą su tėvais, kreipiasi į juos patarimo ir paramos?
Kaip tėvų elgesys veikia suaugusių vaikų įsitikinimus, jų požiūrį į gyvenimą?