Mėtos ir melisos nuo 100 ligų

Mėtos buvo aukštai vertinamos Senovės Graikijoje ir Romoje. Jos savo aromatu gydo ir atstato daugelio žmogaus sergančių organų funkcijas. Mėtas užsiūdavo į pagalves, kad miegas būtų gilus ir sveikas. Senovės Romoje tikėjo, kad jos gerina protinę veiklą ir ant galvos nešiojo vainikus iš mėtų šakelių. Mėtos buvo plačiai vartojamos gydymo tikslams arabų, kinų ir japonų medicinoje.

Ilgus amžius jos buvo efektyvi gydomoji priemonė nuo įvairiausių ligų: ir nuo skrandžio, ir nuo nervų, ir nuo peršalimo.

Melisos taip pat vienos žinomiausių prieskoninių aromatinių ir gydomųjų augalų, kurie lydi žmoniją jau daug amžių. Jas augino Romoje daugiau negu prieš du tūkstančius metų. Įkvepiant melisų aromato, eteriniai aliejai dezinfekuoja plaučius ir juos veikia priešuždegimiškai. Taip pat melisos veikia spazmolitiškai ir nuskausminančiai dieglių metu. Jų užpilas ramina nervus, gydo peršalimo ligas ir gripą. Melisos gydo nuo skrandžio ir žarnyno ligų, lėtinių katarų, astmos, širdies neurozių, dusulio, padidėjusio kraujospūdžio, ginekologinių ligų ir, išoriškai, sergant reumatu.