Tai či. Susilieti su dao

Tai či – ne vien sveikatingumo pratybos, gydomoji gimnastika, atsipalaidavimo ir kvėpavimo pratimai, bet ir būdas nukreipti į reikiamas vėžes žmogaus dvasinę evoliuciją bei patirti, kas yra nušvitimas. Tai svarbi tai či mokytojų Toyo ir Petra Kobayashi knyga tiems, kurie ketina gilintis į šį tolimųjų Rytų mokymą apie judėseną ir kvėpavimą.


Ištrauka :
Tai ji chuan yra kinų judesio menas, nuo seno tarnaujantis sveikatingumui, ligų gydymui, savigynai ir fiziniam bei dvasiniam poilsiui. Praktikuojančiųjų kasdien daugėja. Anksti rytą užklydęs į ramią Taibėjaus naujojo parko kertelę ar vaikštinėdamas Tam Zhi upės pakrante, kur oras gaivesnis nei mieste, gali pamatyti vidutinio ar vyresnio amžiaus žmones, kurie sutelkę dėmesį, bet neįsitempę grupelėmis praktikuoja tai ji. Ši fizinių pratimų rūšis populiari ne tik pas mus, bet ir tarp išeivijos kinų užsienyje. Teko girdėti, kad pagrindinėje Jungtinių Tautų Organizacijos būstinėje įkurtas tai ji klubas, kuriame dėsto talentingi mokytojai. Praėjusiais metais Taivano tai ji entuziastai kreipėsi į žymiausius specialistus prašydami prie Amerikos ir Kinijos kultūros bei ekonomikos sąjungos įsteigti komisiją, skirtą šio meno studijoms. Dabar šios komisijos nariai, susirinkę kiekvieną sekmadienio rytą, studijuoja tai ji pratybas ir jų taikymo metodus.
Kodėl daugybė žmonių – ir kinų, ir užsieniečių – taip susižavi tai ji chuan?
Yra keletas priežasčių.
1. Visa tai ji chuan judesių seka, turinti įvairiopą teigiamą poveikį, atliekama per penkiolika minučių, trumpoji forma – vos per penkias šešias.
2. Tai ji chuan pratimams pakanka mažo kambarėlio.
3. Daugumai fizinių pratimų reikia tiek pastangų, kad galiausiai žmogus jaučiasi visiškai išsekęs. Praktikuojant tai ji, priešingai – mokomasi taupyti jėgas, kuo mažiau jų eikvoti, todėl po pratybų žmogus būna žvalus, energingas.
4. Tai ji chuan padeda išgydyti daugelį ligų.


Tai ji chuan ir medicinos mokslas

Šiuolaikinės medicinos požiūriu, fiziniai pratimai yra puiki ligų gydymo priemonė. Anksčiau buvo manoma, kad kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, sergant širdies ligomis, mankštintis nepatartina. Dabar patys autoritetingiausi gydytojai saikingą mankštą rekomenduoja ir širdininkams. Jie suprato, kad mankšta – puiki širdies ligų profilaktikos priemonė. Daktaras White’as, gydęs buvusį prezidentą Eisenhowerį, kuriam taip pat šlubavo širdis, yra pasakęs: „Norint, kad širdis būtų sveika, būtina truputį mankštintis. Saikingi pratimai gali pailginti gyvenimą, nes gerą kraujotaką lemia ne tik širdies pajėgumas, bet ir raumenų tamprumas, kvėpavimo kokybė bei nervų sistemos funkcionavimas“.
Britų medikai atliko dideliu tyrimus, parodžiusius, jog sėdimąjį darbą dirbantys ir reguliariai nesimankštinantys žmonės greičiau suserga širdies infarktu.
Daktaras Hoffmannas, karališkasis Prūsijos princo gydytojas, teigė: „Mankšta – pats geriausias vaistas žmogui. Neįmanoma nė įsivaizduoti, kaip ji veikia žmogaus sveikatą“.
Vėlyvosios Han dinastijos¹ laikų Kinijoje įžymusis chirurgas Hua Duo, stebėdamas tigro, meškos, beždžionės, elnio ir paukščio judesius, suformavo penkis „gyvūnų pratimus“. Jis teigė: „Judėjimas skatina virškinimą, kraujotaką ir taip padeda išvengti ligų“.
Mankšta labai svarbi sveikatai, tačiau kokie pratimai patys veiksmingiausi? Daktaras Xue Yuxingas, Taivano ligoninės Veterans’ General Hospital vyriausiasis gerontologas, rašo: „Žmogui senstant kaulai darosi trapūs. Todėl sunkių, varginančių pratimų reikėtų vengti. Tai ji chuan – geriausia mankšta pagyvenusiam žmogui. Ji padeda nuo daugelio negalavimų – reumato, širdies ligų, aukšto kraujospūdžio“.

Tai ji chuan skiriasi nuo žaidimų su kamuoliu, pratimų su treniruokliais ar įprastinės mankštos. Daugelį tokių pratimų sudaro vienpusiški, nesuderinti su kvėpavimu judesiai. Taip mankštinantis padažnėja pulsas, žmogus ima tankiau kvėpuoti, išmuša prakaitas. Atliekant tai ji pratimus, priešingai – visos kūno dalys judėdamos darniai sąveikauja tarpusavyje. Švelnūs, aptakūs judesiai tolygiai apkrauna visus sąnarius. Jei treniruojamasi pakankamai ilgai, kaulai ir sąnariai tampa lankstesni, sutvirtėja kraujagyslės. Net tos kraujagyslės, kurios buvo praradusios elastingumą, gali palengva regeneruotis. Be to, puikiai treniruojama centrinė nervų sistema, galima pagyti nuo neurastenijos ir nemigos.
Daugelis mano draugų, praktikuojančių tai ji, pasakojo visiškai netikėtai pagiję nuo įvairiausių ligų – šienligės, diabeto, plaučių tuberkuliozės.
Šiuolaikinės medicinos tyrimai liudija, kad daugelį ligų sukelia nervinė įtampa, stresas ar dvasinis diskomfortas. Tyrimai, kuriuos atliko daktaras Zhang Xuexienas iš Taivano nacionalinės universitetinės ligoninės, aiškiai įrodo, kad nervinė įtampa mažina gyvūnų atsparumą bakterijoms ir virusams. Jis rašo: „Puolamos viruso, gyvūnų ląstelės gamina tam tikrą medžiagą, kuri lyg apsauginis sluoksnis apgaubia visą ląstelę. Jei šios medžiagos energija stipresnė nei viruso, liga neprasideda. Tačiau kai gyvūnas patiria stresą, jo organizme išsiskiria didžiulis hormonų kiekis. Tai neigiamai veikia minėtosios medžiagos susidarymo procesą, o kartu ir gyvūno imunitetą.“
Endokrininių ligų specialistas iš JAV daktaras Hansas Seeley’s perspėja žmones, gyvenančius įtampos kupiną gyvenimą: „Jei žmogus labai įsitempęs, jį gali apnuodyti hormonai, kuriuos kovodamas su įtampa išskiria jo paties organizmas. Toks apsinuodijimas turi kur kas rimtesnių pasekmių nei, pavyzdžiui, apsinuodijimas alkoholiu.“
Daktaras Josephas Kennedy’s, buvęs jūrų pėstininkų gydytojas, savo knygoje „Atsipalaiduok ir gyvenk“ rašo: „Nervinės įtampos padariniai yra nemiga ir gyvenimo sutrumpėjimas. Žmogus, mokantis atsipalaiduoti, gali pailginti savo gyvenimą.“
Harmoningi tai ji judesiai ir atsipalaidavimas (jo svarba ypač pabrėžiama) gali padėti būti mažiau įsitempusiems net ir mūsų modernios industrinės visuomenės sąlygomis – įtemptai dirbant biure, naudojantis perpildytomis transporto priemonėmis, nuolatos girdint didmiesčio triukšmą.