Visuomet džiaugtis. Gydytojo Vyčio Žemaičio patarimai įvairiais sveikatos klausimais

"Jūs laikote rankose knygą, kurios autorius - gydytojas, vaikų reanimatologas, kasdien gelbėjantis mažųjų ligoniukų gyvybes. Nuo kūdikių iki paauglių. Gelbėja ir paprastai išgelbėja. Jis fanatiškai myli savo darbą ir negaili jam laiko. Kai šio lieka, godžiai skaito istorinę literatūrą, nors nespjauna ir į Thomą Manną, o Axeliu Munthe netgi žavisi. Kinas jam gyventi nekliudo. Vaizduojamieji menai irgi. Bet medicina pirm visko. Įsimintiniausias gyvenimo įvykis - kai gaivino kraujais plūstantį merdintį vaikelį, o kunigas tuo pat metu jį krikštijo.
Štai toks yra puikus gydytojas ir linksmas žmogus Vytis Žemaitis."
Vanda Ibianska

Pratarmė

Meldžiame Tave, Viešpatie Dieve,
Švenčiausiajai Mergelei Marijai užtariant,
leisk mums, savo žmonėms,
išsigelbėti iš dabartinių sielvartų,
visados džiaugtis sielos bei kūno sveikata
ir gėrėtis amžinąja linksmybe.
Iš Švč. Mergelės Marijos litanijos

Visados džiaugtis. Sielos ir kūno sveikata. Būtent dėl to Jūs laikote rankose šią kuklią knygelę. Ir jos atsiradimas - tikras džiaugsmas. Kai Artumos redaktorė Vanda Ibianska paprašė pavaduoti daktarą Petrą ir parašyti sveikatos patarimų skyreliui, prisipažinsiu - džiaugiausi, malonus iššūkis. Kiekvieną mėnesį. Trejus metus. Prašau skaitytoją atleisti ir drauge pasidžiaugti, kad kai kurie rašinėliai taip ir sugulė iš mėnraščio puslapių - skirti konkrečiai datai, įvykiui, metų laikui. Žurnalistikos ypatumai.
Stengiausi, kad rašyti būtų smagu. Ir skaityti taip pat. Dar - kad būtų naudinga, akiratis plėstųsi. Mano ir skaitytojo. Kiek pavyko, stengiausi prisiminti svarbiausią mūsų buvimo žemėje tikslą - siekti laimės bendraujant su Dievu. Redakcijoje sakė, kad pavyksta, skatino, drąsino. Kai kurie gyrė. Dėkui jiems. Labai dėkoju stilistei Dalei Gudžinskienei, taisiusiai tekstų klaidas, ses. Teresei Elsterytei MVS, trumpinusiai juodraščius. Dėkoju dailininkei Silvijai Knezekytei, kad knygelė daili. Tikiuosi, kad šitas bendras švietėjiškas darbas suteiks skaitytojams daugiau supratimo apie mūsų kūną, sveikatą, ligas, mediciną ir padės geriau jaustis.
Savo Mamai dėkoju, kad mokė ir tebemoko džiaugtis, mylėti ir dalytis. O Tėtei esu dėkingas, kad paveldėjau iš jo tą „amžino vaiko" sindromą. Gal ir vaikų gydytojo profesiją rinkausi dėl tik vaikams būdingo nuoširdaus džiaugsmo, nesuvaidintos meilės. Taigi tokių kaip vaikai, nepataisomų naivuolių, yra Dangaus karalystė.
Gyd. Vytis ŽEMAITIS