Knyga „Juodojo kranto žvejai" pasakoja apie Juodkrantės žvejus ir nelengvą žvejo darbą.
Pedagogė Aldona Balsevičienė, gyvendama Juodkrantėje nuo pokario metų, pažįsta kiekvieną juodkrantiškį, kurie yra patyrę lietuvių kalbos ir literatūros pamokas, o vėliau ir jos - Juodkrantės seniūnės - rūpestį. Visuomeniška prigimtis skatino A. Balsevičienę domėtis savo artimaisiais, kaimynais, rašyti dienoraštį, vesti metraštį, rinkti gyventojų prisiminimus. „Juodojo Kranto žvejų” herojai atskleidžia naujakurystės Neringoje ypatumus, mokymąsi žvejoti - dauguma čia persikėlė iš Dzūkijos, kitų Lietuvos vietovių, taip pat iš Tarybų Sąjungos. Kai kurie pasakojimai - tarsi gatavas siužetas apsakymui, o gal ir romanui.