Neretai vidurnaktį nubudęs negaliu sumerkti akių, mintyse vis bėgu gimtojo krašto keliais ir kryžkelėm, klydinėju po vaikystės kaimą, kalbuosi su žmonėmis, klausausi skaudžių jų pasakojimų ir pats pasakoju. Šis romanas (Piemenėlių mišios )- tai grįžimas į keletą fašistinės okupacijos dienų, kai vieną atkampų kaimelį užgriuvo sunki nelaimė. Tai mėginimas įsižiūrėti į tuos žmones, pajusti jų neviltį, bejėgiškumą prieš nežinią, juos suartinantį dvasios tyrumą. Veiksmas vyksta 1943 metų Lietuvoje. Nuošalaus pamiškės kaimo žmones, gyvenančius kasdieniais rūpesčiais ir darbais, užgriūna fašistų okupacinės mašinos prievarta, žiaurumas... Antrojoje romanų dilogijos knygoje - Atleisk mūsų kaltes (pirmoji - "Piemenėlių mišios") toliau apmąstomas Lietuvos kaimo likimas. Gilinamąsi, kaip pakeitė kaimiečio gyvenimą ir jo dvasinį pasaulį didelės pokario permainos, atnešusios Lietuvai ne tik Tarybų valdžią, bet ir stalinistinius jos iškraipymus, progresuojančios stagnacijos metus. Pagrindinis romano herojus Jurgis Pikūnas - buvęs atplėštas nuo žemės ir vėl prie jos sugrįžo. Kurdamas jo paveikslą, rašytojas svarsto, kas galėtų atgaivinti kaimiečio prieraišumą žemei, prarastų dvasinių vertybių poreikį.