Prancūzų rašytojui Jules‘ui Verne‘ui romanas „20 000 mylių po vandeniu“ tapo septintuoju jo literatūrinėje karjeroje. Pirmuosius epizodus savo kūrinio, kurio tikslesnis pavadinimas yra „20 000 lje po vandeniu“, rašytojas pradėjo spausdinti žurnale „Magasin d’éducation et de récréation“ (Auklėjimo ir pramogų žurnalas) 1869 metais, o baigė – 1870-tais.
Romane pasakojama apie prancūzų profesoriaus Pjero Aronakso keliones ir nuotykius ant vandens ir, be abejo, po vandeniu. Profesorius gauna netikėtą kvietimą į amerikiečių ekspediciją. Fregata „Abraomas Linkolnas“, persekiodama laivus skandinančią gelmių pabaisą, susiduria ne su gyvu padaru, o su neįtikimu žmogaus išradimu – fantastišku povandeniniu laivu, vadovaujamu paslaptingojo kapitono Nemo. Staiga baisus sprogimas palieka gyvus tik tris fregatos keleivius: profesorių su tarnu Konseliu ir ūmaus būdo kanadietį, žeberklininką Nedą Lendą. Jie tampa mirtį nešančio Nemo laivo kaliniais ir prieš savo valią leidžiasi į povandeninę odisėją aplink pasaulį pradedant nuo perlais garsėjančių Ceilono vandenų, baigiant kraują stingdančiais Pietų ašigalio pavojais, kol kapitonas Nemas keršija visai žmonijai.
Romanas galėjo turėti ir sąlyginai lietuvišką istoriją. Jules‘ui Verne‘ui didelį įspūdį padarė Lenkijoje ir Lietuvoje 1863-iais metais vykęs sukilimas prieš Rusijos valdžią ir rašytojas planavo, kad pagrindinis romano „20 000 mylių po vandeniu“ herojus kapitonas Nemo bus lenkų aristokratas, kovojantis su carizmu. Bet konjunktūriniai interesai buvo viršesni, Rusijoje Jules‘o Verne‘o kūriniai buvo gerai perkami, tad leidėjas atkalbėjo rašytojo nuo sumanymo. Kapitono Nemo tautybė romane „20 000 mylių po vandeniu“ taip ir neatskleidžiama. Vienintelis Abiejų Tautų respublikos pėdsakas knygoje yra tik Tado Kosčiuškos portretas kapitono kajutėje.
Vėliau, romane „Paslaptingoji sala“ rašytojas atskleidė kapitono Nemo tautybę, pristatydamas jį kaip Indijos princą Dakkarą, pabėgusio iš tėvynės po nepavykusio sukilimo ir keršijančio Anglijai už Indijos pavergimą.
Romano „20 000 mylių po vandeniu“ pagrindinis techninis herojus – povandeninis laivas „Nautilius“ savo vardą gavo iš realybės – taip savo aparatą, vieną pirmųjų pasaulyje povandeninių laivų, 1800-aisis metais pristatytą Napoleonui Bonapartui, pavadino anglų inžinierius Robertas Fultonas. Šitaip paaiškėja populiarios nuomonės klaidingumas - Jules Verne‘as nebuvo plaukiojimo po vandeniu idėjos autorius. Tais metais, kai jis rašė romaną „20 000 mylių po vandeniu“, Prancūzijoje buvo pristatytas didžiausio XIX amžiuje povandeninio laivo „Plongeur“ projektas. Rašytojas buvo su juo susipažinęs ir savo kūrinyje panaudojo kelis inžinierinius „Plongeur“ atradimus.