Psichologiniame romane „Ežia“ A. Aranjevas per savo herojų – milicijos darbuotojų, teisininkų, jų artimųjų – vidaus pasaulį sprendžia moralines ir socialines dabarties problemas, susijusias su praėjusiu karu, su senosios santvarkos atgyvenomis. Karas beveik visų herojų biografijose yra įrašęs sunkių puslapių, palikęs neišdildomų randų. Autoriui daugiausia rūpi atskleisti herojų psichologiją. Jo herojai mąsto apie gėrį ir blogį, apie nusikalstamumo priežastis ir tarybinio teismo humaniškumą, apie žmogaus vietą gyvenime, apie kolūkinio kaimo kelius. Per painius savo herojų likimus autorius parodo tarybinio žmogaus dvasinio pasaulio turtingumą ir jo klasinių priešų menkystę.