Jurijus Andruchovyčius (g. 1960) – šiuo metu bene plačiausiai pasaulyje išgarsėjęs viduriniosios kartos ukrainiečių rašytojas, eseistas, poetas, vienas legendinės poetinio vyksmo grupės „Bu-Ba-Bu“ („Burleska-Balaganas-Bufonada“) įkūrėjų. Kiekvienas jo romanas – tai fantazija žaižaruojantis kultūrinių mistifikacijų karnavalas. Tačiau J. Andruchovičiaus proza nėra tuščias intelektinis žaidimas – spalvingas kaukes dėvintys personažai sąmoningai įtraukiami į ribines situacijas ir kiekvienam iš jų fantasmagorijų balaganas virsta autentiška kelionė į patį save. „Dvylika ratilų“ – ketvirtasis ir, daugelio kritikų nuomone, brandžiausias rašytojo romanas. Autorius, kaip paprastai, laikosi postmodernizmo estetikos ir šis eklektiškas rašymo būdas leidžia jam supinti kelias svarbias temas, laisvai žaisti ukrainiečių bei pasaulinės literatūros kontekstais. Romano siužetas primena klasikinio detektyvo ar siaubo romano parodiją: būrelis nieko bendro tarpusavyje neturinčių, bet gana spalvingų personažų sukviečiami į paslaptingą konferenciją apleistame pensionate Karpatų gilumoje. Ten jų laukia organizatorius – tenykštis naujasis milijonierius, beveik chtoninė būtybė su beveik chtoninės kilmės turtais. Tarp šio siužeto vingių telpa ir subtiliai perteiktas „vidurinio amžiaus krizės“ blaškomos literatų poros santykių brendimas, ir jų dukters iniciacija į suaugusiųjų pasaulį, supinta su tarpukario „Lvovo Rimbaud“ Bohdano Ihorio Antonyčiaus poezijos motyvais bei pusiau išgalvota jo biografija, ir žiauroka provincialios masinės kultūros klišių parodija.