Paklausk Alisos

Tai patyrus, gyvenimas be narkotikų nė neegzistuoja...

Viskas prasidėjo, kai per pavojingą vakarėlio žaidimą ją pavaišino nealkoholiniu gėrimu su LSD priemaiša. Per kelis mėnesius ji įstrigo žemyn vingiuojančioje spiralėje, kuri iš jaukių namų ir mylinčių artimųjų rato nutrenkė ją į bjaurias negailestingo miesto gatves. Ši kelionė atims jos nekaltybę, jaunystę ir galiausiai... gyvenimą.

Perskaitykite jos dienoraštį. Įženkite į jos pasaulį. Jūs niekada jos nepamiršite.


Populiari, pripažinimo sulaukusi, pirmuoju asmeniu pasakojama istorija apie šiurpų paauglės nuopuolį į košmarišką kvaišalų pasaulį. Per keturiasdešimt metų ši knyga įspaudė neišdildomą žymę ištisoms jaunų skaitytojų kartoms. Nūdien tokia pat veiksminga bei savalaikė „Paklausk Alisos“ vis dar išlieka pavyzdine knyga apie narkomanijos baisumus.
"Paklausk Alisos" pagrindu tapo penkiolikmetės narkomanės dienoraštis. Tai tikra, neišgalvota istorija apie mergaitę, ėmusią vartoti narkotikus. Viskas aprašyta nuo iki. Knyga yra neišgalvota ir kiekvienas dalykas, aprašytas joje - tikras. Tuo ši knyga kur kas vertingesnė nei "Heroinas" ar kitos knygos, kurių istorijas sugalvojo rašytojai. Šios knygos dėka tikrai galima suprasti, kaip iš tiesų jaučiasi narkomanai.

Istorija prasideda nuo dienos, kada pagrindinė veikėja ima rašyti į dienoraštį. Tuo metu jos gyvenimas buvo paprastas, bet savaip gražus, neišsiskiriantis iš kitų. Mergina gyveno laimingai. Vienas vienintelis vakarėlis sujaukė jos gyvenimo rutiną ir visam laikui jį pakeitė. Vakarėlio metu, merginai buvo suduoti narkotikai, jai to nežinant. Pagrindinė veikėja aprašė savo jausmus, kaifą, kurį jautė. Ji pasižadėjo niekuomet daugiau nevartoti, nes pati kuo puikiausiai suvokė narkotikų žalą.

Deja, tokių pasibūvimų su draugais buvo dar ne vienas ir ne du. Kiekvieną kartą pagrindinė veikėja išbandydavo vis ko nors naujo, naujų narkotikų rūšių. Tai tapo jos įprastu gyvenimu. Mergina ne kartą pabėga iš namų, tikėdamasi rasti geresnį gyvenimą, bet netrukus vėl grįžta namo, nes ji žino, jog tik namuose ją visi myli ir rūpinasi ja. Taip ir buvo. Tėvai jos nė karto neatstūmė, nors ji prikrėtė daugybę šunybių. Ko gero tokiu atveju tėvų palaikymas ir pagalba - svarbiausi. Svarbu turėti žmogų, kuris tavimi rūpinasi.

Pagrindinė veikėja pamažu prarado savo draugus, moksleiviai ėmė iš jos tyčiotis. Situacija dar pablogėjo, kai veikėja, norėdama apsaugoti kūdikį, kurio aukle ji buvo, paskambino vienos apsisvaiginusios merginos tėvams, kad šie ją parsivežtų. Nuo to laiko mokiniai jai grasino, šaipėsi, skleidė gandus. Galiausiai tai privedė net iki specialių įstaigų...

Knyga labai puikiai aprašė kintančią merginos nuotaiką, jausmus. Skyreliai išskirstyti dienomis, kaip ir pridera įprastam dienoraščiui, tad vieną dieną galėjai perskaityti apie jos pažadus apie tai, jog daugiau niekada nebevartos, pasikeis, na, o kitą dieną ji jau vėl pasakodavo apie kaifą, kurį jautė vartodama.

zon.com" ir kiti, labai teigiamai kalba apie šį kūrinį. Pasak jų tai knyga, kurią turėtų perskaityti visi paaugliai ir jų tėvai.

Kas man užkliuvo, tai pavadinimas "Paklausk Alisos". Iš kitų mano aprašymų knygų galėjote pastebėti, kad dažnai mėgstu aptarti ir kūrinių pavadinimus. Šis tikrai nėra išimtis. Tai ko gero vienintelis pavadinimas, kurio reikšmės neaptikau knygoje. Buvo aprašyta viena narkomanė Alisa, bet apie ją buvo vos užsiminta. Patikrinau ir versiją, jog lietuviai galėjo pakeisti pavadinimą, nes dažnai, versdami knygas, taip ir padaro, bet deja, angliškoje versijoje pavadinimas sutampa. Mano išvada: kūrinys vadinasi "Paklausk Alisos", nes jame aprašomos akimirkos, kuomet pagrindinė veikėja jaučiasi vieniša, dėl įvairių priežasčių negali išsipasakoti niekam, net tėvams. Ji neturi žmogaus, kurio galėtų paklausti patarimo. Galbūt šie dalykai nelabai rišasi, o galbūt aš net nemoku teisingai to nupasakoti, bet tiesiog noriu pasakyti, kad kai žmogus būna vienišas, neturi kam išsipasakoti, jis visuomet bus nepasitikintis savimi, nedrąsus ir nelaimingas.

Knyga nėra slegianti, kaip gali pasirodyti. Pagrindinė veikėją (kurios vardo net ir neradau) tiesiog aprašė eilines savo gyvenimo dienas, įvykius, kuriuos dažnas iš mūsų patiria. Pati veikėja man pasirodė drąsi, ryžtinga, kantri ir optimistiška. Ji tikėjo, kad galėjo pasikeisti, kad viskas bus gerai, planavo savo ateitį ir elgėsi kaip normali paauglė. Pabaigoje knygos atrodė, jog viskas bus gerai, ji susigražino gyvenimą, bet , deja, tuomet įvyko dar vienas smūgis...

Knygą rekomenduoju žmonėms, galvojantiems, kad jų gyvenimai yra blogi. Jeigu sakote, kad neturite ko apsirengti (nors spinta lūžta nuo drabužių), pykstatės su tėvais, kurie jūsų manymu jūsų nekenčia (nors iš tiesų nori padėti), vadinasi jūs gyvenate laimingai ir tikrai neturite priežasčių skųstis savo gyvenimais.

"Paklausk Alisos" pagrindu tapo tikras penkiolikmetės narkomanės dienoraštis.