Apie gražiąją Erendirą

Graudus negirdėtas pasakojimas apie tyrąją Erendirą ir jos nevidonę močiutę
Patriarcho ruduo
Ten stovėjo klajojančios meilės palapinė, nukabinėta transparantais: ERENDIRA VISŲ GERIAUSIA. IŠEISI IR VĖL SUGRĮŠI – ERENDIRA TAVĘS LAUKS. KOKS ČIA GYVENIMAS BE ERENDIROS. Begalinė eilė įvairių rasių ir skirtingos padėties vyrų vingiavo it žmonių stuburkaulių gyvatė per dyklaukius ir aikštes, margas muges ir triukšmingas turgavietes raitėsi to juodąja rinka pagarsėjusio miesto gatvėmis. Kiekviena gatvė – tai viešnamis, kiekvienas namas – smuklė, kiekvienos durys – bėglių prieglobstis. Kvaitinančioje kaitroje pervien liejosi nepermanomos melodijos ir šauklių rėkavimas.