Įtraukiančiame, daugiaprasmiame romane „Atpirkimo ožys“ meistriškai nagrinėjami tapatybės, dvilypumo ir tamsiosios mūsų asmenybės pusės klausimai.
Džonas ir Žanas – anglas ir prancūzas – atsitiktinai susiduria provincijos miesto geležinkelio stotyje. Šiurpiai panašios išvaizdos vyrai kelias valandas bendrauja kilnodami taurelę, kol Džonas nugrimzta į girtą miegą. Tuo ligtolinis jo gyvenimas baigiasi – nubudęs Džonas supranta, kad Žanas pasisavino jo tapatybę ir dingo. Mėgindamas užimti prancūzo vietą, anglas susiduria su daugybe gluminančių iššūkių: paaiškėja, kad antrininkas – ir senovinius rūmus valdantis grafas, ir žlungančio verslo savininkas, ir aikštingos šeimos galva, o užvis mieliausiai eina laisvo oro direktoriaus pareigas.