Kūrinyje vaizduojama buržuazinė lietuvių mokykla prieškariu. Jonas Avžius apsigimęs epikas, kuriantis panoraminį pasaulio vaizdą, išsišakojantį įš visas puses, kad pajustume gyvenimo pilnatvę, akis į akį susidurtume su ksardinalinėmis epochos problemomis, reikšmingiausiais tautos likimo momentais. Jam rūpi žmogus istorijos sūkūryje, ugdantis savyje taurias moralines savybes ir atsakomybės už dabartinį jausmą, besigrumiantis su blogiu ir inercija, kasdieniniu savo darbu kuriantis geresnę ateitį.