Vienas

Kaip rašo autorius knygos gale, ji skirta Lietuvai. Žinoma, nieko, kas bent kiek būtų panašų į Lietuvą, knygoje nėra, bet svarbu, kad ji mums. Pasakojimas prasideda tuo, kad Leslė ir Ričardas skrenda savo „Urgzliu“, ruošiasi tūpti. Netikėtai juos apgaubia gintarinė šviesa (kvepia Lietuva) ir jie atsiduria virš nežinomos jūros su daugybe mažų srovelių joje. Čia pora pradeda savo kelionę kitoje tikrovėje, kurioje kiekvienas gali gyventi visai kitokį gyvenimą nei Žemėje. Toje kelionėje kartais juos aplanko gidė Pai, paaiškinanti, kas ir kaip. Kaskart nuleidę lėktuvą ant vandens, Ričardas ir Leslė atsiduria vis kitoje vietoje ir sutinka vis kitokius žmones, tokius kaip Etila Barbasas, besimeldžiantis senukas, robotė – gamtos saugotoja, porelė rusų, bėgančių nuo kariaujančių amerikiečių ir galiausiai save pačius, pasirinkusius kitokius likimus. Visuose sutiktuose žmonėse pora įžvelgia save, ir tai jiems padeda suprasti, jog viskas, visi žmonės yra Vienas. Kartą jie leisdamiesi patiria avariją ir Leslė „miršta“, tačiau jai ir Ričardui pavyksta bendrai suprasti, kad jie vis tiek yra kartu ir Leslė, palikusi pomirtinę karalystę, kurioje sutinka savo brolius, grįžta pas Ričardą į gyvenimą. Supratę, jog pasiekti namus jie gali tik padedami meilės, ja ir pasikliauja. Galiausiai sugrįžę į žemę, tiesa, ne iš pirmo karto, jie stebisi, kad mato pasaulį kitaip. Nuvyksta į Springhilą, kur vyksta šviesiausių protų susitikimas ir paskelbia savo temą, apie kurią kalbės – VIENAS. Tuo knyga ir baigiasi. Ji mažiau įdomi už kitas ir daug joje teigiamų dalykų man nepriimtini, be to, vis atsikartoja tas leidimosi ir kilimo nuo vandens epizodas, kas labai pabosta, bet kas nori žinoti visokią Bacho literatūrą, patariu paskaityti.