Kazio Borutos (1905-1965) apysaka „Baltaragio malūnas“ sukurta remiantis apysakų apie sutartis su velniu motyvais. Jos centre - dviejų išdidžių žmonių - Jurgos ir Girdvainio - dramatiška meilės istorija. Tai knyga apie dvasinį grožį ir išdidumą, parašyta pasinaudojant pasakų motyvais, tačiau kartu išlaikant ir realų, tikrovišką pagrindą, veikėjus piešiant sodriai realistiškai psichologinėje-buitinėje plotmėje, juos ryškiai individualizuojant. Būdingiausias knygos bruožas - gaivališkas lyrizmas, liaudiškas humoras. Kasdieniški gyvenimo reiškiniai čia apgaubiami romantiška-poetiška skraiste, todėl apysaka "Baltaragio malūnas" pranoksta įprastinius tautosakinės stilizacijos rėmus.