„Barabas“ – svarbiausias pasaulinę šlovę pelniusio švedų rašytojo P. Lagerkvisto kūrinys, 1951 m. įvertintas Nobelio premija. Diplome parašyta: „Už meninę jėgą, drąsų savarankiškumą, kuriuos jis pasitelkia kūryboje, mėgindamas atsakyti į amžinuosius žmonijos klausimus“. Pagrindinis romano veikėjas piktadarys Barabas – tai šiuolaikinio žmogaus simbolis, žmogaus, neįstengiančio nei įtikėti Dievą, nei jo išsižadėti. „Aš galėjau tik nujausti, kiek pasakojimas apie Barabo nuotykius susijęs su istorija apie Išganytojo nukryžiavimą, kiek tolesnį šio nusikaltėlio gyvenimą paveikė tai, ką jis išvydo ar tarėsi išvydęs ant Golgotos kalno, ką jis girdėjo kalbant po šios dieviškos tragedijos, kuri vėliau paveikė beveik visos žmonijos likimą. Tai P. Lagerkvisto „meninis triukas“ – jam puikiai pavyko išsilaikyti ant lyno, tamsoje ištempto tarp tikrovės ir tikėjimo“ Andre Gide