Anksti miręs žymus ir skandalingai pagarsėjęs poetas, dramaturgas ir prozininkas Thomas Bernhardas (1931-1989) paliko ryškų pėdsaką Austrijos literatūroje. Jo kūrybai būdingos niūrokos kafkiškos pažiūros į gyvenimą ir ypač į savo tėvynės realijas. Romanas „Grimzdėjas“ — pirmas rašytojo kūrinys lietuvių kalba.
Tai knyga apie tris moksladraugius. Pasakotojas ir du kiti kylantys pianistai, Glenas Gouldas ir Vertheimeris, susipažįsta Horovico meistriškumo kursuose Zalcburge. Visi trys prieš savo tėvų valią tapo pianistais virtuozais ir puoselėjo gražiausias viltis. Tačiau garsenybe tampa tik Glenas Gouldas. Pasakotojas po Gleno mirties rašo darbą apie jo gyvenimą ir muzikinę veiklą, tačiau kuo toliau, tuo aiškiau suvokia, jog jam rūpi ne genijus Glenas, o trečiasis jų draugijos narys, Vertheimeris, „grimzdėjas“, anot Gleno, kurį genialumas atveda iki nuolatinių depresijų ir nevilties. Pasak Bernhardo, jis "nelinksmas autorius", tačiau jis turi "sudaręs filosofinę juoko programą".