Romano veikėjai - išstumti iš visuomenės, praradę namus ir vos netekę vienas kito, du atsiskyrėliai - Henrikas ir jo pamišusi motina Izabelė. Vizijų, sapnų vedami jie patenka į atokiausią pasaulio kraštą ir, ištiesę tuščius delnus, suvokia juose turį viską, - neaprėpiamą žvaigždėtą dangų, šypsantį mėnulio skliautą, begalinę miško tamsą, akmenimis grįstą jūros krantą, cikadų svirpimą, o svarbiausia - laisvę.