Neretai vidurnaktį nubudęs negaliu sumerkti akių, mintyse vis bėgu gimtojo krašto keliais ir kryžkelėm, klydinėju po vaikystės kaimą, kalbuosi su žmonėmis, klausausi skaudžių jų pasakojimų ir pats pasakoju. Šis romanas - tai grįžimas į keletą fašistinės okupacijos dienų, kai vieną atkampų kaimelį užgriuvo sunki nelaimė. Tai mėginimas įsižiūrėti į tuos žmones, pajusti jų neviltį, bejėgiškumą prieš nežinią, juos suartinantį dvasios tyrumą. Veiksmas vyksta 1943 metų Lietuvoje. Nuošalaus pamiškės kaimo žmones, gyvenančius kasdieniais rūpesčiais ir darbais, užgriūna fašistų okupacinės mašinos prievarta, žiaurumas...