Budinti šviesa

Tai įtai­gi, gi­liai jau­di­nan­ti mei­lės is­to­ri­ja yra tre­čia­sis dau­gy­bę li­te­ra­tū­ri­nių pre­mi­jų pel­niu­sio au­to­riaus ro­ma­nas (po „Jū­ros žvaigž­dės“ ir „At­pir­ki­mo kriok­lio“), už­bai­gian­tis Ai­ri­jai skir­tą cik­lą. Pa­sa­ko­ji­mas apie pa­siau­ko­jan­čią mei­lę, apie iš­sis­ky­ri­mus ir su­si­tai­ky­mus, apie drą­są gy­ven­ti taip, kaip lie­pia šir­dis, yra iš ti­krų­jų su­kre­čian­tis ir pa­ke­lian­tis dva­sią.

Ro­ma­no siu­že­tas par­em­tas ti­kra XX a. pra­džios mei­lės is­to­ri­ja. Ap­sup­ta ger­bė­jų, maiš­tin­ga, gra­ži, ko­ke­tiš­ka de­vy­nio­lik­me­tė ak­to­rė Mo­lė Ol­gud sva­jo­ja apie kar­je­rą Ame­ri­ko­je, ta­čiau jos gy­ve­ni­mo už­ku­li­siuo­se glū­di pa­slap­tis. Po 1907 m. Dub­li­ną sklan­do gan­dai apie Mo­lės ro­ma­ną su Džo­nu Sin­gu – ge­ro­kai vy­res­niu, ne­ri­mas­tin­gu, už­sisk­len­du­siu tea­tro dra­ma­tur­gu, tur­tin­gos žem­val­džių šei­mos sū­nu­mi, ug­nin­gų jaus­mų, poe­ti­nės sie­los žmo­gu­mi. Aud­rin­giems, kar­tais ne­gai­les­tin­giems, bet ku­pi­niems švel­nu­mo jųd­vie­jų san­ty­kiams ka­te­go­riš­kai ne­pri­ta­ria drau­gai ir šei­ma.

Po dau­ge­lio me­tų, ar­tė­jant Ka­lė­doms, se­ny­va mo­te­ris vaikš­to po aud­ros nu­siaub­tą Lon­do­ną. Griu­vė­siai, niū­rūs ap­leis­ti na­mai ir žie­miš­kų par­kų gro­žis pa­ža­di­na skaus­min­gus pri­si­mi­ni­mus. Du­kart iš­te­kė­ju­si, ji jau se­niai gy­ve­na vie­na, bad­mi­riau­da­ma šal­ta­me kam­ba­ry­je. Jos kar­je­ros spin­de­sys se­niai iš­blė­sęs, ta­čiau ne­nu­mal­do­ma ais­tra gy­ven­ti vis dar pa­lai­ko bu­vu­sią Džo­no Sin­go my­li­mą­ją.

Jo­seph O’­Con­nor – šiuo­lai­ki­nis ai­rių ra­šy­to­jas (g. 1963 m. Dub­li­ne), dau­giau nei de­šim­ties li­te­ra­tū­ri­nia­me pa­sau­ly­je itin ver­ti­na­mų kny­gų, iš­vers­tų į dau­ge­lį pa­sau­lio kal­bų, au­to­rius. Lie­tu­vių kal­ba jau iš­leis­ta: „Par­da­vė­jas“ (2000), „Kau­bo­jai ir in­dė­nai“ (2005), „Jū­ros žvaigž­dė“ (2007), „At­pir­ki­mo kriok­lys“ (2009).