Semiotikoje dar nėra pamatinės ir tikslios ženklo teorijos. Šioje studijoje pateikiamas požiūris į ženklą, grįstas Aristotelio ir Tomo Akviniečio esaties ir pažinimo teorija (hilomorfizmu). Esminė jo ypatybė ta, kad ženklas ir žymimasis objektas nagrinėjami kaip išvestinės sąvokos, konstruojamos kaip formos ir materijos junginiai. Pagrindinis tyrimo dalykas yra ženklas kaip žymimojo objekto formos panašumas (tai yra homomorfizmas).
Svarbiausias tikslas yra sukurti ženklo kaip homomorfizmo modelių šeimą, kuri būtų griežtos pamatinės ženklo teorijos pradinė dalis. Pasiūlyti ženklo modeliai gali būti traktuojami ir kaip mentalinės reprezentacijos aprašymai, todėl laikomi ir kognityvistikoje pažinimo reiškiniams aiškinti.