Rafinuotas klasikinės muzikos mėgėjas Aleksas yra tikras smurto virtuozas, prievartos menininkas "iš pašaukimo". Smurtas įkvepia jam kūrybinio entuziazmo, suteikia gyvenimo pilnatvę. Tačiau, kad ir kaip paradoksalu būtų, Alekso smurte neretai žmoniškumo daugiau nei jaunimo auklėtojų bei dorovės sergėtojų veiksmuose, pilkoje betono daugiaaukščių kasdienybėje, valstybės valdytojų gražbylystėje ar net tėvų, išsižadėjusių sūnaus, "meilėje". Alekso smurtas - tai kova prieš veidmainystės ir baimės kupiną, asmenybes verčiančią "prisukamais apelsinais" visuomenę. Kai 1971 m. Stanley Kubrikas pastatė pagal šią knygą filmą, jaunimas abipus Atlanto tarsi pamišo: apsirengęs pagal rafinuotą herojų madą, prabilo keista, negirdėta - nadsaty - kalba ir pradėjo klausytis klasikinės muzikos. "Prisukamas apelsinas" ne vienerius metus buvo laikoma pavojinga, nepageidaujama knyga, o filmas - draudžiamas rodyti Didžiojoje Britanijoje iki pat šių dienų.