Minėtosios programos numato keturis „Kalbos ugdymo“ XI–XII klasėje skyrius: „Kalba ir visuomenė“, „Retorika ir stilistika“, „Teksto suvokimas ir kūrimas“ bei „Sakytinio ir rašytinio teksto kalbos ypatybės“. Moksliškiau tariant, čia matome keturių filologijos mokslo šakų (sociolingvistikos, retorikos, stilistikos ir teksto lingvistikos) pagrindus bei jų praktinį taikymą, t. y. kalbos ugdymą remiantis minėtųjų keturių dalykų pagrindais.
Iš esmės laikydamiesi programų, autoriai, atidžiai įsižiūrėję į tai, kurių dalykų tuose programos skyriuose nurodoma mokyti, kokios temos juose vardijamos, šiek tiek keičia skyrių išdėstymą bei pavadinimus. Tai būtų: 1) kalba ir visuomenė, 2) tekstas, 3) stilistika, 4) retorika.
Vadovėlį sudaro penki stambūs skyriai: Kalba ir visuomenė (komunikacijos samprata, kalbinės komunikacijos dalyviai ir aplinkybės, kalbos funkcijos, tauta kalboje, dvikalbystė ir daugiakalbystė, ar bylos kompiuteriai lietuviškai), Stilistika (kas yra stilius, stiliaus veiksniai, stilius ir kalbos vienetai, funkciniai stiliai, stilingos kalbos reikalavimai), Teksto suvokimas ir kūrimas (teksto požymiai, aprašymas, pasakojimas, samprotavimas, pastraipa, teksto pavadinimas, teksto siejimas), Retorika (kalbų rūšys, reikalavimai oratoriui, rengimasis kalbai, kalbos sakymas, diskusija, kalbos etiketas), Rašytinės kalbos ugdymas (privatūs raštai, dalykiniai raštai, kūrybiniai rašiniai, dokumentai). Kiekviename skyriuje mokiniai ras daug aptariamo dalyko vartojimo pavyzdžių, kūrybinių užduočių, klausimų savikontrolei.
Vadovėlio gale dedamas aiškinamasis retorikos ir stilistikos terminų žodynėlis, prie kiekvieno termino duodama bent po vieną iliustracinį pavyzdį, o pačiame vadovėlio tekste tropai bei figūros neaprašinėjamo