Romanas „Raudonojo arklio vasara“ pasakoja apie lietuvių kilmės chirurgą Dogenį, atvykusį į Belgijos kalnų miestelį. Bėgdamas nuo didmiesčio šurmulio jis bando įveikti vis pasikartojančius priepuolius, kuriuos sukelia kadaise pabandyti LSD narkotikai. Haliucinacijose jį puola trypti raudono vienaragio arklio šmėkla, nesuvaldoma nei vaistais, nei vidinėmis herojaus pastangomis. Slėpdamas savo ligą Dogenis priverstas užgniaužti jausmus jaunutei mero dukrai Monai. Raudonojo arklio baimė jo gyvenimą pripildo nuolatinės įtampos. Dogenio pasakojimas intymus, bet kartu ir objektyvus, jis nedejuoja ir nesiskundžia. Pagrindinis veikėjas pasakoja jaukiai, paprastai, tarsi kalbėtųsi su artimu bičiuliu arba pats su savimi. E. Cinzo romanas padovanos skaitymo džiaugsmą tiems, kurie ilgisi geros literatūros. „Trys liūdesio dienos“ – antroji romanų dilogijos, plačiai išgarsinusios Eduardo Cinzo kūrybą, knyga. Kaip ir romane „Raudonojo arklio vasara“, veiksmas vyksta Belgijos kalnų miestelyje. Čia laikinai įsikuria lietuvių kilmės chirurgas Dogenis. Jis bando įveikti vis pasikartojančius priepuolius, kuriuos sukelia kadaise pabandyti LSD narkotikai. Slėpdamas savo ligą Dogenis bando užgniaužti jausmus mero dukrai Monai, tačiau likimo sąlyginumai bejėgiai prieš žmogaus jausmus. Subtili, trapi, lengvo liūdesio kupina meilės istorija šiame romane pasakojama Monos balsu. Cinzas geba rašyti įtaigiai ir kartu paprastai. Mažos kaimo bendruomenės rūpesčiai atsiskleidžia per išraiškingus personažus, itin praturtinusius lietuvių prozą.