Tai anglų šeimos, susilaukusios dviejų apsigimusių vaikų, gyvenimo istorija. Šeštaisiais sekinančios kovos su liga metais motina bando gelbėtis padėdama kitiems ir įsidarbina savanore buvusių vokiečių koncentracijos stovyklų kalinių slaugos namuose. Labdaringa veikla iš „mirties slėnio" iškopusių žmonių bendruomenėje, suvienytoje praeities kančios ir rūpesčio vieni kitais, padeda moteriai pamilti gyvenimo absurdiškumą ir parodo išeitį: su skausmu nereikia kovoti, su juo galima gyventi.