Paskaitų ciklas.
Civilinė teisė (lot. ius civile) – visuma teisės principų ir teisės normų, reguliuojančių vienas nuo kito teisiškai nepriklausomų, lygiateisių fizinių ir juridinių asmenų turtinius, asmeninius neturtinius, susijusius su turtiniais, taip pat kai kuriuos asmeninius neturtinius (visuomeninius) santykius; privatinės teisės atšaka. Pagrindinė funkcija – reguliuoti atitinkamus teisės santykius, taip pat numatyti priemones (pvz., sankcijas), kuriomis pažeidimo atveju yra atlyginama žala, nuostoliai, atkuriama iki pažeidimo buvusi padėtis. Civilinė teisė yra privatinės teisės posistemė, sudaryta iš normų, institutų ir pošakių (daiktinė teisė, prievolių teisė ir k.t.). Skirstoma į bendrąją ir ypatingąją civilinę teisę.