„Velniai griebtų. Mes trokštame būti geriausi tėvai, kokie tik kada nors galėtume būti. Todėl gugliname. Gugliname viską.“
„Dalykai, kuriuos mano sūnus turėtų žinoti apie gyvenimą“ – tai linksmas, kiek negrabokas tėvo mėginimas pusantrų metų sūnui paaiškinti pasaulį. Ką reikia žinoti apie „Ikea“ parduotuvę, futbolą, vaikų darželį, prekybos centrus – apie visa tai su juntama ironija kalbama atitinkamuose knygos skyriuose. Nepaisant kandaus humoro ir aštraus žvilgsnio į šiuos laikus bei šiuolaikinius tėvus, knygoje kalbama apie vyriškumą, meilę, šeimę ir kodėl vaikus stipriai glaudžiame glėbyje. Iš knygos sklindantis nuoširdumas ir nesavanaudiškos meilės prisipažinimas jaudina. Ir nesvarbu – turi vaikų, ar ne.
Nors šioje knygoje atskleidžiamas tėčio ir sūnaus ryšys, tačiau tai neturėtų klaidinti – „Dalykai, kuriuos mano sūnus turėtų žinoti apie gyvenimą“ skiriama visiems, neabejingiems tėvų ir vaikų santykiams.
„Taip. Čia aš, tavo tėtis. Suprantu, kad dabar jau pats imi tai suvokti. Iki šiol tu, taip sakant, tiktai plaukei paviršiumi ir leidai kitiems darbuotis iš peties, bet, kaip žinau, dabar tau pusantrų metų, taigi tokio amžiaus vaiką jau galima kai ko mokyti. Visokių triukų ir panašiai. Tiesiai sakau – į visa tai žiūriu labai teigiamai.
Mat aš noriu, kad suprastumei jog tėvystė nėra toks jau velnioniškai lengvas užsiėmimas, kaip atrodo. Reikia daug ką išsiaiškinti. Nešiojamieji krepšiai. Automobilinės kėdutės. Lopšinės. Specialios pirštinės. Kakutis.“