Truizmai: labai kiauliška istorija

„Jeigu šią knygą būtų parašęs vyras, jį būtų užmušę“ – vienam laikraščiui pasakė M. Darriesseq, kurios romanas „Truizmai“ Prancūzijoje sukėlė didžiulį susidomėjimą, ginčus „už“ ir „prieš“, buvo įtrauktas į sąrašą kūrinių, pretenduojančių į Gonkūrų ir Femina premijas, yra lyginamas su F. Kafkos „Metamorfozė“ ir Dž. Orvelo „Gyvulių ūkiu“, buvo išverstas į daugelį kalbų.

Autorės požiūris į moters kūną yra absoliučiai laisvas, galbūt ji galėjo sau leisti parašyti tokį groteskišką ir fantastinį kūrinį apie moters paveikslą. Moteris – romano personažas - dėsto savo gyvenimo istoriją su nešvankiu naivumu. Ji nenorinti šokiruoti skaitytojų, bet vis tiek šokiruoja. Labai keisti merginai atsiradę kitimo simtomai: pasibjaurėjimas kumpiu, pomėgis gilėms, vėliau pradėjusios augti papildomos krūtys...

Pati kiaulė taipogi ne paprasta. Ji turi žmogišką sielą, žiūri televizorių, o mėnulio pilnaties naktį stovi ant dviejų kojų ir verkia, prisiminusi tragišką meilę vilkolakiui Ivanui.

Kūrinyje dėstoma istorija apie herojės siekį tapti pilnaverte visuomenės nare: suprasta, turinčią darbą ir už tai gauti padorų užmokestį. Romano aplinka tiesiog nereali, tačiau europietiška. Regis, aprašomoje valstybėje palaipsniui įsiviešpatauja keistoka diktatūra, kur tarpsta nepažabojama korupcija, tvyroja melo ir pompastiškumo atmosfera ir iškeliamos visiškai kitokios vertybės: griežtos galvijų ir naminių gyvūnų laikymo taisyklės, devalvuota humaniška sveikatos priežiūros sistema, vyrauja akivaizdus žmogaus teisių nepaisymas...