Paskutiniame savo romane "Bešlovės moterys" autorius vaizduoja taurios ir principingos moters Teresos meilę jos nevertam vyriškiui Rochelijui. Ši dramatinė istorija vyksta Havanos padugnių gyvenimo fone, prostitučių ir sutenerių pasaulyje, nupieštame itin ryškiomis, tarpais natūralistinėmis spalvomis. Autorius neužsidaro šio purvino „bešlovių“ pasaulio rėmuose; jis nuveda skaitytoją pas politinius veikėjus, biznierius, aristokratus, aukštuomenės damas, rodo jų veiklą ir privatų gyvenimą. Visi tie „šlovingieji“ tokie gobšai, tokie parsidavėliai ir taip ištvirkę, jog atrodo dar šlykštesni už padugnių gyventojus. Nuo romano pasirodymo praėjo pusė šimtmečio. Bet ir šiandien rašytojo tėvynėje jis labai populiarus. Ir suprantama: juk tai – knyga, rūsčiai demaskuojanti senosios Kubos politinės santvarkos ir visuomenės ydas, knyga apie gėdingą praeitį, kuriai naujoji Kuba padarė galą.