Nors ir kokios rimtos problemos sprendžiamos romane, bet tai vis tiek netrukdo pasinaudoti komedijos, ironijos, pokšto metodais. Tragiškume Unamunas randa juokingumo ("Juokas - tai nekas kita, kaip tragedijos įžanga") ir komiškume- tragedija ir kančios. Kada gyvenime sunkiausiai sugretinami dalykai guli šalia, tai ir meno kūrinyje galima viską sumaišyti. taip sumaišyti, kad nesusigaudytum, kas būta, o kas sapnuota, kas tikra, o kas pramanyta, kas teisinga, o kas apgaulinga. Kuriema galams reikalingi juokai? Vaikui - tragedija - juokas, seniui komedija - ašaros... Romanas realistinis, nes autorius kaip filosofinę ir estetinę eksperimento medžiagą ima realią buržuazinę visuomenę, kurioje viešpatauja melas, veidmainystė, begėdiškumas, cinizmas.