Romano „Dievaitis“ veiksmas vyksta Žemaitijoje, prie Dubysos. Pasakojama apie tvirtą ir atkaklų žemaičio būdą, didelę ir ištikimą jo meilę, sugebėjimą įveikti gyvenimo sunkumus ir neteisybes. ...Net ąžuolas nustojo skųstis ir, rodės, apimtas gailesčio, paklausė: „Kas tave nuskriaudė, jaunikaiti, kas?.. Ar žmonės?.. Broliai?.. Neverk, ne tik jiems tarnauji ir dirbi! Blogieji žlugs, o tu ir liksi milžinas!.. ...Tu priklausai Dievui, jis tau ir tėvas, ir ponas! Jei jis tave parbloškė, nepakilsi be jo valios! Prašyk malonės, kaip kad aš prašau jį pavasario ir saulės, ir visada jis išklauso mano prašymo!.. Tikiu, tikiu!..“ O Dievaitis žinau geriau už mus, žemės skruzdėles. Viskas praeina! O net jeigu ir nepraeitų...