Antrojoje romanų dilogijos knygoje vaizduojami Livonijos karo įvykiai nuo Livonijos ordino žlugimo 1562 m. ili Liublino unijos 1569 m. Lietuva,neturėdama sąjungininkų kare, bando jų įsigyti diplomatinėm derybom su Danija, kotrynos Jogailaitės vedybomis su Suomijos kunigaikščiu Jonu, Vėliau tapusiu Švedijos karaliumi. Romanų veikėjų (Kotrynos Jogailaitės, kristupo Maklenburgiečio, gotardo ketlerio, Magnaus, Tvirbuto ir jo šeimos ir kt.) nlikimus lemia jau ne tik jų ir valstybės santykis, bet ir valstybės santykis su tarptautinėm politinėm jėgom,kurios XVI a. sukėlė visuotinį kobnfliktą. Žmonių gyvenančių ant Baltijos krantų, situacija dramatiškėja.
"Lietuviai plaukios jūra, prekiaus su danais, olandais, su arabais, ispanais... Pasakykite šviesioji kunigaikštiene; kas juos tada privers sudaryti uniją su Lenkija?... jūs iėkeliate savo broliui valdovui vieną sąlygą: mielas broli, jeigu jūs neišplukdote Spiringo laivų iš Gdansko uosto, Suomijos kunigaikštis, mano vyras, atsiima paskolą, kurią suteikė jums mano vedybų proga... ..."