Tai pasakojimas apie paskutinį aristokratiškosios Askoitijų šeimos palikuonį – siaubingą mutantą, saugomą nuo žinojimo apie savo apsigimimą kitų siaubūnų aplinkoje. Balsas, pasakojantis „Tamsų nakties paukštį“, nepaliaujamai srovena iš Mudito (Nebylio) lūpų. Tai sunkių vaizdų, bet magiškai traukiantis, mįslingas romanas, pritrenkiantis veikėjų santykių tragiškumu ir žaisme. Šiais standartų kulto laikais jis atrodo it egzotiškas tolimo pasaulio žiedas. Šį užburiantį romaną Luisas Bunuelis pavadino šedevru, o Carlosas Fuentesas – vienu geriausiu ne tik ispaniškosios Amerikos, bet ir apskritai mūsų laikų romanų.