Druska jūrai

Nutylėtos ir užmirštos Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių istorijos atsiskleidžia Rutos Sepetys romane „Druska jūrai“.
Ruta Sepetys istoriniame romane „Druska jūrai“ primena daug kam net negirdėtą, daugiausiai gyvybių laivybos istorijoje pasiglemžusią katastrofą. 1945-aisiais Baltijos jūroje paskandintas vokiečių karius ir pabėgėlius gabenęs laivas „Wilhelm Gustloff“. Šią istorija rašytoja pasakoja atskleisdama iš tėvynės bėgančių, viską praradusių žmonių tragediją, jų likimus ir niekada nebeužgysiančius karo paliktus skaudulius.
1945 m. pradžia. Sovietų kariuomenė puola, o vokiečių pajėgos chaotiškai traukiasi atgal į Vokietiją. Kartu su vokiečiais nuo nevaldomo sovietų smurto bėga ir Baltijos šalių, Rytprūsių gyventojai. Pabėgėliai, praradę savo artimuosius, šeimos narius, namus, bando nusigauti į Gotenhafeno ir Pilau uostus, kur laukia evakuacijai parengti laivai. Čia tikrai nebus vietos visiems, norintiems kuo greičiau išsidanginti iš karo siaubiamų šalių, tačiau tiek likusių be vietos laivuose, tiek ir patekusių į juos tyko pavojai. Baltijos jūroje laivus skandina rusų povandeninio laivo torpedos.
Su tūkstančiais bėgančių nuo sovietų kariuomenės yra keturi jauni žmonės: lietuvė Joana, lenkė Emilija, Florianas iš Rytų Prūsijos ir vokietis jūreivis Alfredas. Jų keliai susikerta, nes visų tikslas tas pats – pakliūti į laivą „Wilhelm Gustloff“ ir išsigelbėti nuo okupantų. Keturios paslaptys, keturios istorijos ir keturi skirtingi likimai, sujungti tragiškų aplinkybių. Karas jų širdyse paliko negyjančius randus, juos nuodija ir giliai slepiamos skaudžios paslaptys.
Tuomet, kai laisvė atrodys ranka pasiekiama, ištiks tragedija. Nei tautybė, nei amžius, nei socialinė padėtis nebėra svarbi, kai žmonės kovoja dėl vienintelio tikslo – išgyventi.
R. Sepetys romane „Druska jūrai“ meistriškai sujungia tragiškas karo sulaužytų žmonių istorijas, daugiausiai gyvybių laivybos istorijoje pasiglemžusią katastrofą ir net primena pražuvusį Gintaro kambarį. Nuo pat pirmojo romano „Tarp pilkų debesų“ rašytoja įkvėpimo semiasi savo protėvių žemės – Lietuvos - istorijoje. Romane „Tarp pilkų debesų“ pasakojama apie lietuvių tremtinių kančių kelią Sibire, o „Druska jūrai“ skirta Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių, tarp kurių buvo ir tūkstančiai lietuvių, nutylėtoms ir užmirštoms istorijoms atskleisti.
2017 metais buvo paskelbta, kad Universal Pictures pagal knygą „Druska jūrai“ kurs filmą.
„Dar kartą Ruta Sepetys čempioniškai atstovauja prarastiems žmonėms, kurie taip dažnai ignoruojami – visos kartos, pražuvusios istorijos plyšiuose“.
M.T. Anderson, The New York Times
„Knygos kalba meistriška, kupina jėgos, siužetas stiprus ir kruopščiai suformuotas, o nuotaika kinta nenuspėjamai“
Komisijos nariai, apdovanoję šią R. Sepetys knygą Karnegio medaliu
Ruta Sepetys – išeivių iš Lietuvos dukra, gimusi ir užaugus Mičigane, JAV. Jos šeima – menininkai, literatūros ir muzikos gerbėjai. Ruta lankė koledžą ir studijavo operą, tačiau vėliau baigė tarptautinius finansus. Prieš paskelbdama savo pirmąjį romaną, ji praleido dvidešimt metų muzikos industrijoje, padėdama menininkams ir dainų kūrėjams savo dainomis pasakoti istorijas. „Tarp pilkų debesų“ – pirmoji R. Sepetys knyga, išleista 2011 metais. Knyga pelnė daugybę apdovanojimų, tarp kurių – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius. Pagal knygą „Tarp pilkų debesų“ sukurtas filmas Lietuvoje turėtų pasirodyti 2018 m. rudenį.
Romanai „Tarp pilkų debesų“, „Nelengvu keliu“ ir naujausias – „Jūros druska“ tapo New York Times bestseleriais, už knygą „Jūros druska“ R. Sepetys buvo apdovanota „The Rockefeller Foundation“ prestižine „Bellagio Resident Fellowship“ premija. 2017 m. autorei skirtas garbingas Jungtinės Karalystės apdovanojimas už literatūrą vaikams ir jaunimui – Karnegio (Carnegie) medalis.
Ruta labai didžiuojasi lietuviškumu, net jei tai reiškia, kad jos vardo niekas negali ištarti. Šiuo metu Ruta su vyru gyvena Tenesyje, namelyje medyje.