LAWRENCE’AS DURRELLAS (1912-1990), airių kilmės britų romanistas, poetas ir kelionių knygų autorius, gimė Indijoje, Himalajuose (kaip ir jo jaunesnysis brolis Geraldas Durrellas, gamtininkas, išgarsėjęs daugeliu nuotaikingų knygų apie gyvūnus). Dirbant D. Britanijos diplomatu, jam teko gyventi daugelyje šalių: Atėnuose, Kaire, Rodo saloje, Belgrade. Egėjo jūros salose parašė žymiausią iš ankstyvųjų romanų — Juodąją knygą (1938), šedevru laikomą kelionių knygą Prospero celė (1945). Nepaprastai įdomus Lavvrence’o Durrello susirašinėjimas su jo artimu draugu, rašytoju Henry’u Milleriu.
1957—1960 m. pasirodžius Aleksandrijos kvartetui, keturių romanų ciklui, kurį sudarė Džastina, Baltazaras, Montolivas ir Klėja, Lawrence’as Durrellas iškart buvo pripažintas vienu įdomiausių ir iškiliausių nūdienos rašytojų. Keturių romanų ciklas, kaip rašo pats autorius, skirtas įvairiems modernios meilės aspektams, nukelia skaitytoją į kerinčią, nepamirštamą Aleksandriją — miestą, kur maišosi įvairios kultūros, kalbos ir religijos, kur tarsi neregimos rankos suvesti herojų likimai susipina netikėčiausiais deriniais. Kiekviename ciklo romane vis kitu požiūriu pateikiami tie patys įvykiai ir veikėjų santykiai nušvinta vis kitokia, netikėta šviesa, apversdami aukštyn kojom ankstesniųjų patirtį. Pasak kritikų, Aleksandrijos kvarteto romanai, nors ir nepaprastai įtaigūs kiekvienas atskirai, tarsi sudaro virtinę praregėjimų, vedančių skaitytoją klaidžiais meilės labirintais vis arčiau paslaptingos, gal niekada ir neužčiuopiamos tiesos.
Romanas "Baltazaras" - viena iš keturių ciklo "Aleksandrijos kvartetas" knygų.