Umberto Eco - garsus semiotikos profesorius ir Bolonijos universiteto Aukštosios humanistikos studijų mokyklos rektorius. 1980 m. jis debiutavo romanu „Rožės vardas“, po jo ėjo romanai „Fuko švytuoklė“ (1988), „Vakarykštės dienos sala“ (1994) ir „Baudolinas“ (2000). Nors šio romano iliustracijos spalvotos, jame tvyro rūkas. Rūke pabunda Jambas, atsigavęs po smūgio, dėl kurio praranda atmintį. Skatindama iš lėto susigrąžinti savo tapatybę, žmona įkalba jį sugrįžti į savo vaikystės namus kaime, kur liko jo skaitytos knygos ir komiksų žurnaliukai, mokykliniai sąsiuviniai ir anuomet klausytos plokštelės... Antras smūgis. Jambą ištinka koma, jį užplūsta iš ūkanų išnyrantys vaikystės ir paauglystės metų atsiminimai, jis tarsi gerojoje apokalipsėje tikisi išvysti baigiamąjį regėjimą. Tačiau...