Utopiniame romane „Antrasis Voldenas“ pasakojama apie laimingą, produktyvią ir kūrybingą tūkstančio žmonių bendruomenę, besivadovaujančią moksliniu socialiniu planavimu ir auginančią vaikus pagal operantinio sąlygojimo principus. Šios bendruomenės gyvenimo būdas nesuderinamas su karu, konkurencija ir socialiniais vaidais – čia svarbiausia minimalus išteklių naudojimas, socialinių santykių gausa, asmeninė laimė, pasitenkinimas darbu ir laisvalaikis.