Romane "Simonas ir ąžuolai" Marianne Fredriksson parodo gyvenimo paslaptingumą, lydintį herojų nuo atsisveikinimo su vaikyste iki brandaus amžiaus. Jis gyvena su mįslingais sapnais, fantazijomis ir muzika, perkeliančiais į šalį, kuri yra, bet neegzistuoja. Jo išgyvenimai artimi pirmykščiams mitams, suteikiantiems gyvenimui gelmę ir prasmę. Knygoje gausu asmenybių, žmonių, patraukiančių skaitytojus. Bet ji pasakoja ir apie tai, kad nugyventi visavertį gyvenimą galima tik pripažįstant būties mįslingumą. Be baimės ir be ribotų paaiškinimų. Ateis diena, kai Simonui bus pasakyta tiesa apie jo potraukį prie ežero ir jį supančių ąžuolų, apie jo keistus sapnus ir seną žmogeliuką po bangomis, apie jo juodbruvumą ir ypatingus muzikinius gabumus...