Dangaus šaknys
Romainas Gary (Romenas Gari, 1914–1980) – vienintelis istorijoje prancūzų autorius, literatūrinę Goncourt’ų premiją pelnęs dukart: vieną iš jų būtent už romaną Dangaus šaknys, parašytą 1956 metais.
Šiandien žodis „ekologija“ itin dažnas. Perkame ekologišką maistą, rūpinamės gamtosauga, imamės globoti benamius gyvūnus. Tačiau prieš pusę amžiaus mažai kas tokį žodį buvo girdėjęs.
Anot autoriaus, „šiai knygai pasirodžius, buvo noriai rašoma, kad tai pirmasis „ekologinis“ romanas, pirmas šauksmas, kviečiantis gelbėti mūsų biosferą, kuriai iškilo grėsmė. Tačiau aš pats tais laikais nebuvau įvertinęs nei vykstančio naikinimo masto, nei visos to pavojaus grėsmės“.
Romane pasakojama apie keistuolį prancūzą Morelį, išsekintą gyvenimo koncentracijos stovykloje beprasmiškumo. Po Antrojo pasaulinio karo jis atsiduria Prancūzijos Pusiaujo Afrikoje. Čia tarp čiabuvių ir kolonialistų tvyro įtampa, bręsta išsilaisvinimo kovos, o Morelis renka parašus po peticija už dramblių apsaugą. Laisvi drambliai – jo idée fixe. Kas svarbiau – gamtosauga ir drambliai, šalies nepriklausomybė ar individo laisvė? O gal badaujantis vietinis?
Jūsų drambliai – dar viena visko pertekusio europiečio idėja. Tai persisotinusios buržuazijos idėja. Mums drambliai – vaikščiojanti mėsa. Kai duosite mums pakankamai jaučių ir karvių, galėsime vėl pakalbėti apie dramblius...
Romainas Gary, Dangaus šaknys
Žvaigždėta Afrikos naktis, panaši į šydu apsigobusią moterį, savanos vėjas, neaprėpiami toliai, vandens link bėgantys drambliai, jų sukeltos įkaitusios raudonos žemės dulkės, kurios gaubia europietį, patyrusį XX a. vidurio siaubą ir pasitraukusį į Afriką semtis stiprybės gyventi, ieškoti tyros būties gamtos apsupty.
