Pjero Dipelio marti nelaiminga, tad jis nusprendžia išsivežti ją į kaimą. Ji liaujasi valgiusi, tad jis gamina maistą. Ji vis verkia, tad jis iš rūsio atneša geriausio vyno. Tačiau nepaisant pastangų (nepadeda nei Bordo vynai, nei jautiena su morkomis), ji toliau verkšlena, tad jis nusprendžia eiti miegot. Bet pakeliui persigalvoja. Grįžta. Atsisėda greta marčios ir pradeda pasakoti. Išsikalba pirmą kartą gyvenime. Apie save, prabėgusį gyvenimą. Veikiau apie tai, kas neišgyventa. Ši istorija - vėlyvą naktį virtuvėje išsiliejusi išpažintis. Tarsi nieko ypatinga, bet Anna Gavalda pasako tiek, kiek reikia: knygoje - abejonės, ironija, švelnumas, žodžiu, „tikrasis mūsų gyvenimas“. „Aš mylėjau“ - antroji Annos Gavaldos knyga lietuvių kalba (pirmoji „Aš noriu, kad manęs kas nors kur nors lauktų“). Viena populiariausių Prancūzijos rašytojų vėl pradžiugins skaitytojus prancūzišku subtilumu, sąmoju ir psichologiniu įžvalgumu.