Skėtis šiai dienai

Pagrindinis, galima sakyti, tragikomiško romano „Skėtis šiai dienai“ veikėjas – „gyvenimo meno filosofas“, užsisvajojęs vaikšteiva, dykinėja didmiesčio gatvėmis, įdėmiai ir ironiškai stebi aplinką, ieškodamas žodžių „gyvenimo keistumai“ nusakyti, susitinka senus pažįstamus, kurie kažkodėl jam nuolat nemaloniai primena vaikystę, ir intensyviai išgyvena vidurinio amžiaus vyro krizę. Jam 46 metai, jis dirba vieno brangių batų fabriko batų bandytoju (jis turi panešioti naujai sukurtus batus ir parašyti ataskaitą apie jų kokybę bei patogumą) ir uždirba labai mažai. Neseniai dėl jo „nepakankamo finansinio įsišaknijimo pasaulyje“ jį paliko draugė. Dėl to vyriškį apniko melancholija. Jis šiek tiek bijo, kad jo asmenybė „sutrupės“ ar „išsiardys“, o gyvenimas atrodo „dulkinas“ ar „apsivėlęs“. Jį erzina visuomenės, o ypač moterų keliami reikalavimai turėti padorų darbą, daryti karjerą, uždirbti daug pinigų.
Autorius meistriškai savo knygos filosofiškumą ir veikėjo melancholiją apvainikuoja lyg ir „happy end’u“, meilės pergale ir susitaikymu su pasauliu. Tik ar ilgam? – teisingai įtars įdėmesnis skaitytojas. Ko gero, tinkamiausias veikėjo apibūdinimas – laimingai žlugęs.