Kūrybos ugnys liepsnoja ryškiausiai, kai yra pakurstomos kančia, netektimi ar meile be atsako. O jeigu atsirastų žmogus, kurio darbas būtų užtikrinti, kad menininkas neprarastų „įkvėpimo“, kad laimė jam būtų nepasiekiama? O jei talentingus vaikus paimtų iš namų ir lėtai psichologišlai gniuždytų visą likusį gyvenimą, kad jie kurtų dainas, serialų, filmų scenarijus, kuriuos mes ryjame ir nekenčiame, kaip ir saldainių?
Naujasis Renesansas, eksperimentinė organizacija, pasamdo buvusį muzikantą Harlaną Eiflerį, kad šis tvarkytų daugiausiai žadančio globotinio Vincento gyvenimą. Gerokai asocialus, pasibjaurėjęs dvidešimt pirmojo amžiaus pramogų pasauliu Harlanas stengiasi, kad Vincentas išliktų tikru menininku, kuriam menas būtų svarbiau už komerciją. Jis dedasi Vincento vadybininku ir rūpinasi kūrėjo karjera, be paliovos jį kankindamas.