Žiniuonė
Naktį vienuolė Alisa pabunda nuo dūmų kvapo – kareiviai padegė ją priglaudusį vienuolyną. Jauna gražuolė parbėga į namus, kur užaugo, į apgailėtiną žiniuonės Morakos trobelę. Bijodama juodosios magijos, kuria globėja naudojasi, neapkęsdama slegiančio skurdo, Alisa ieško būdo vėl ištrūkti... ir gauna kvietimą atvykti į pilį gydyti sergantį senąjį lordą Hjugą.
Sugundyta dvaro prabangos Alisa nutolsta nuo skaistybės įžadų, nepajėgia užgniaužti smarkios ir netikėtos aistros gražuoliui lordo sūnui Hjugui, nors tai jis sudegino vienuolyną su visomis vienuolėmis... Bet Hjugas turi žmoną, gašlią, nevaisingą Kateriną, kurį įtariai stebi gražiąją žolininkę, pasiruošusi apkaltinti ją raganavimu. Paleisdama nuo saito piktąsias galias, griebdamasi sekso ir magijos, kad įviliotų mylimąjį į neįsivaizduojamą ekstazę, Alisa siekia išplėšti iš likimo tai, ko negavo – kilmingos padėties, turto, valdžios ir saugumo...
Apie autorę
Literatūros mokslų daktarė, "New York Times" bestselerių autorė Philippa Gregory išgarsėjo istoriniais romanais apie karališkąsias šeimas, rūmus, meilę ir stiprias moteris. Jos sukurti Elžbietos ir Marijos, Anos ir Katerinos, Henriko VIII paveikslai neprasilenkia su istoriniais faktais, o šalia jų minimi realiai gyvenę žmonės, tuo laiku ir toje vietoje tikėtini įvykiai. Romanas "Žiniuonė" šiek tiek kitoks. Nors veiksmas vyksta valdant Henrikui VIII ir gandai apie įvykius rūmuose pasiekia net tolimąją Daramo grafystę, jie tiesiogiai neaprašomi. Autorei rūpi ne tiek istorinės asmenybės, kiek idėjos: inkvizicijos grėsmė, įgimta raganų baimė Anglijos kaime, kur prietarai drąsiai pinasi su religija, absoliutus šešioliktojo amžiaus moterų, gimusių žemiausiame socialiniame sluoksnyje, neturinčių šeimos užtarimo bejėgiškumas. Bet P. Gregory braižas – dėmesys detalei, įtraukiantis siužetas, įtikinami veikėjai, vaizdingas kalba – išlieka ir šiame romane, kur istorija įmantriai pinasi su juodąja magija ir burtais.
