Tai istorija apie mažą valkatą, patyrusį visas valkatavimo baisybes: skurdą, baimę ir vienatvę. Apysakoje autorius parodo kitokią vaikystę: nelinksmą ir nesaugų egzistavimą vaiko, kuris neturi stogo virš galvos ir duonos. Anksti netekęs motinos, ujamas pamotės, berniukas pabėga iš namų ir patenka į gatvę, kur priverstas pats rūpintis maistu, valkatauti kartu su kitais vaikais ir nakvoti katakombose.