Tai romanas apie vienatvę dviese. Jo herojus, 44-erių metų meno kritikas, atsiduria gyvenimo kryžkelėje, kai po aštuoniolika metų trukusios santuokos, nieko nepaaiškinusi, jį palieka žmona. Bandydamas išsiaiškinti tokio jos žingsnio priežastį, bevardis knygos herojus permąsto visą gyvenimą: beviltišką, beprotišką jaunystės aistrą Inesai, santuokos su Astrida laiką, santykius su tėvais, dukra bei įsūniu, keliones į Paryžių ir Niujorką, šiame didmiestyje sutiktą Elizabetą... Ar viskas buvo tik atsitiktinumai? Ir kaip susivokti savyje?