Autorės išgyvenimais paremtas romanas „Gyvenimo druska“ pasakoja apie senatvę - apie tai, kaip senstanti moteris jaučiasi jaunystės kulto apimtoje visuomenėje. Keleto kartų likimą, herojės, jos sesers ir dukters meilės istorijas atskleidžiantis romanas ironiškas, intelektualus ir drauge savotiškai lyriškas.
Benoite Groult drąsi: imdamasi visuomenėje nutylimų, „nepatogių“ temų - tokių, kaip moterų teisės, abortai, o dabar - teisė senatvėje gyventi visavertį gyvenimą ir mirti savo noru, - ji išreiškia daugelio skaitytojų, kurie apie tai nekalba, tačiau pritaria, poziciją. Senatvė čia - proga ironiškai pažvelgti į save ir savo aplinką, o drastiškas meilės suvokimas pamina visuomenės priimtą moralę.