Chamskio eros rytas

...Kokie žodžiai dera, koks pasakojimas tinkamiausias, kai fantazija bejėgė galinėtis su realybe, kuri nuo žudynių, prievartos klyksmo, nuo demoniško, šetoniško siausmo, apgavystės ir melo šiuo metu pranoksta pačias pragariškiausias užmačias.
Šio romano niekados nebūčiau parašęs, jie ne vieno žinomo politiko, tautos šauklio atsakymas į mano klausimą, ką darys su j a i s nepriklausomybę atgaunanti, atsikurianti valstybė, juk ir galingiausios pasaulio šalys neįstengia su šia baisia blogybe susidoroti.
- Reikia labai atydžiai žiūrėti, ar j i e yra už Lietuvos nepriklausomybę, ar prieš...
Taip atsakyta buvo prieš kelerius metus, ir aš negalėjau ilgai tą naktį užmigti. O dabar jau visi matome: j i e tikrai yra u ž s a v o laisvę gyventi s a v o viešpatystėje, tik su išoriniais demokratinės valstybės atributais, triumfuojant klaidoms, demokratinių valstybės institutų, politinės sąrangos netobulumui ir žmogaus silpnybėm, kurios lengvai tampa klusniomis j ų vergėmis.
... Krūptelia kiekvienas žolės stiebelis prieš mirtiną dalgio kirtį. Su menkute viltim išlikti, su nebylia dejone krūptelia. Ir toji kančia paskatina tikėti savisaugos, gerumo genais, kurie yra mumyse ir tautoje, į kuriuos atsumuš j ų dalgių ašmenys. Šiuo tragišku laikmečiu nieko kito nebelieka, kaip gyventi ir viltis, jog žmogaus, tautos, Tėvynės nepasiglemš j i e, kad žlugs nelemtai prasidėjusi j ų era, kad mes ir mūsų vaikai išliksime savo rytui.
Netikėjimas patiktų jiems, mums - reikštų neviltį, baisią išdavystę.