Lietuvos partizano, pedagogo ir rašytojo Konstantino Bajerčiaus knyga „Gyvenimo vieškeliais grublėtais" ir filmas „Garibaldžio tyla". Taip Krašto muziejus pradėjo dar vieną edukacinę programą, skirtą Lietuvos istorijai ir iškilios asmenybės atminimui.
Iš Pajotijų kaimo Plokščių valsčiuje kilęs Konstantinas Bajerčius 1918-1921 m. mokėsi ir baigė Jurbarko „Saulės" progimnaziją. Mokytojavo ir pedagogo bei rašytojo Antano Giedraičio-Giedriaus paskatintas ėmėsi anuo metu labai svarbaus literato darbo.
Konstantino Bajerčiaus grožinė kūryba, kitoks rašytinis palikimas, atsiminimai 2003 m. išleisti knyga, kurią parengė jo buvęs mokinys Alytaus mokytojų seminarijoje, profesorius Vincas Auryla. Knygą Jurbarko krašto muziejui perdavė K. Bajerčiaus sūnus Vygantas per savo studijų draugą jurbarkiškį Tautvydą Glinską, o muziejininkė Adelija Meizeraitienė surengė knygos ir filmo pristatymą visuomenei.
Pokario metais rašytojas ir pedagogas K. Bajerčius įsitraukė į partizaninę kovą dėl Lietuvos laisvės. Pasirinko Garibaldžio slapyvardį - neabejotinai dėl italų tautos nacionalinio didvyrio Džiuzepės Garibaldžio kerinčios asmenybės.
1946 m. gruodžio 5 d. K. Bajerčius-Garibaldis buvo suimtas, kaltinamas antitarybinės organizacijos sukūrimu ir vadovavimu jai. Žiauriai saugumiečių tardomas nepratarė nė žodžio - suprato, kad kalbėjimas grėsė šimtams žmonių. Gruodžio 8-osios naktį Garibaldis buvo žiauriai nukankintas. Jo palaidojimo vieta iki šiol nežinoma.
Į renginį muziejuje atvažiavusi K. Bajerčiaus krikšto duktė Dalia Žibaitienė pasakojo, kaip artimieji, kolegos paminėdavo partizano Garibaldžio mirties metines. „Pamerkdavom baltų lelijų puokštę ir eidavom du kilometrus kančių kelio - tiek buvo vedamas ir dėdė. Nors nieko apie jį nešnekėjom, jo vardo neminėjom, nes nebuvo galima, žinojome, kad minime brangią ir iškilią asmenybę." D. Žibaitienės mama, K. Bajerčiaus sesuo, ilgai slėpė brolio laiškus. Vieną jų, rašytą A. Giedraičiui-Giedriui, D. Žibaitienė atvežė Krašto muziejui.