Šveikas – atviraširdis kvėša, pasaulinis kvailys, genialus idiotas – su stebėtinu natūralumu atskleidžia prieštaravimus tarp kasdienių smulkių žmogiškų rūpesčių ir didžiųjų „istorinių“ įvykių patoso. J. Hašeko destruktyvi satyra ir ironija neatskiriamos nuo išlaisvinančio juoko – tokio reto visais laikais. Šveikas išaugo iš „trečio brolio“ liaudiškos tradicijos ir sukūrė savąją, kartais nė nenumatytą paties kūrėjo: įsitvirtino filosofijoje, mene, literatūroje, o ką jau kalbėti apie viso pasaulio aludes. Pats J. Hašekas tik po kurio laiko suvokė „Šveiko“ giliąsias potekstes ir pateikė garsiąją moderniosios civilizacijos diagnozę: pasaulinis karas.